Nesu lošėjas. Niekada nebuvau. Mano gyvenime viskas buvo sudėliota ant lentynų: darbas, namai, šeima, savaitgalio tvarkymai. Aš – inžinierius, projektuoju tiltus. Tai darbas, kuriame kiekviena klaida gali kainuoti gyvybes, todėl esu įpratęs viską apskaičiuoti, suplanuoti. Ir štai, sėdžiu prie kompiuterio penktadienio vakarą, o rankos dreba. Ne iš baimės. Iš nuostabos.
Viskas prasidėjo nuo to, kad užtrukau darbe ilgiau nei įprastai. Projektas strigo, nervai buvo įtempti. Grįžęs namo, nusprendžiau, kad šįvakar jokių skaičiavimų, jokių brėžinių. Tiesiog norėjau atsijungti. Atsisėdau ant sofos, atsivertė planšetę ir pradėjau naršyti. Draugas kažkada minėjo, kad yra toks puslapis, kur galima pažaisti dėl smagumo, be jokio spaudimo. Aš juk ne profesionalas, manau, kokia čia problema? Pažiūrėsiu, išbandysiu, gal net ką nors laimėsiu. Taip ir atsidūriau tinklalapyje, kurio pavadinimas man iš pradžių skambėjo kaip koks užsienietiškas žodis – vavada com (https://fatbag.lt/lt-lt). Prisipažinsiu, pirmas įspūdis buvo – šviesu, spalvinga, bet ne per daug. Nieko baisaus, nieko pernelyg viliojančio. Tiesiog žaidimų salė, tik internete.
Aš ne tas žmogus, kuris meta pinigus į vėją. Turiu šeimą, turiu paskolą. Bet tą vakarą nusprendžiau, kad galiu sau leisti pralobti iki 50 eurų. Tai buvo biudžetas, kurį nustatiau sau, kaip nustatau biudžetą pirkdamas maisto produktus. Jokių emocijų, tik skaičiai. Pradėjau nuo paprastų žaidimų, tokių, kuriuose nereikia daug galvoti. Suki rata, lauki, kol sustos. Pirmos kelios minutės buvo tylios. Šiek tiek pralošiau, šiek tiek laimėjau. Buvau plius minus nulis. Bet tada atėjo ta akimirka, kai viskas pasikeitė.
Vienas iš žaidimų – kažkoks egzotiškas automatėlis su senoviniais simboliais. Aš spusteliu mygtuką, ratai sukasi, ir staiga – visi simboliai sustoja vienoje eilėje. Ekrane užsidega šviesos, pasigirsta muzika. Aš net nesupratau, kas nutiko. Maniau, kad laimėjau kokius 10 eurų. Pažiūriu į balansą – o ten 200 eurų. Nuo 50 eurų investicijos? Aš sėdėjau priešais ekraną ir tiesiog žiūrėjau. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti. Galvojau: ""Ką dabar pasakys žmona? Kad aš lošiu?"" Bet juk aš ne lošiu, aš tik smagiai leidžiu laiką. Šis laimėjimas buvo tarsi signalas iš visatos: ""Tu nusipelnei pertraukos, inžinieriau.""
Tačiau ne tame esmė. Ne tame, kad laimėjau. Esmė tame, kad aš sustojau. Aš nebandžiau lošti toliau, manydamas, kad laimėsiu dar daugiau. Aš žinojau, kada sustoti. Tai buvo tas pats inžinerinis mąstymas, kurį naudoju darbe: apskaičiuoji riziką, nustatai limitą, o kai jis pasiekiamas – išeini. Aš išėjau iš vavada com to vakaro su šypsena. Žmona paklausė, kodėl šypsausi. Aš atsakiau: ""Aš tiesiog atsipalaidavau."" Ji neklausė daugiau. O aš tą naktį miegojau ramiai.
Kai kitą rytą pabudau, jaučiausi kitaip. Neapsėstas minčių apie lošimą, neplanavau, kada vėl grįšiu. Tiesiog žinojau, kad turiu šią patirtį. Vėliau tą savaitgalį nusprendžiau dar kartą pažaisti, bet jau su mažesniais statymais. Nenorėjau prarasti to jausmo, kai laimėjimas ateina netikėtai. Ir žinote ką? Antrą kartą laimėjau dar 50 eurų. Nebuvo didelis laimėjimas, bet man užteko. Aš jaučiausi tarsi atradęs mažą pabėgimą nuo kasdienybės, kuris nereikalauja milžiniškų išlaidų.
Dabar, kai prisimenu tą vakarą, suprantu, kad svarbiausia buvo ne pinigai. Svarbiausia buvo ta akimirka, kai aš, įpratęs viską kontroliuoti, leidau sau atsiduoti atsitiktinumui. Ir tai man padėjo atsipalaiduoti labiau nei bet koks masažas ar savaitgalio išvyka. Aš vis dar lankausi toje svetainėje, bet tik tada, kai jaučiu, kad man reikia pertraukos. Kartais pralošiu 20 eurų, kartais laimiu 30. Nesvarbu. Svarbu, kad aš turiu ribas ir jų laikausi. Nes gyvenime, kaip ir darbe, svarbiausia yra struktūra.
Manau, kad kiekvienas turime rasti savo būdą, kaip atsipalaiduoti. Vieni renkasi sportą, kiti – filmus, treti – šokius. Mano atradimas buvo tas, kad kartais verta išbandyti kažką naujo, net jei tai atrodo neįprasta. Vavada com man tapo ne tik pramoga, bet ir priminimu, kad gyvenime yra vietos atsitiktinumui, kurio negalime suplanuoti. Ir tai yra gerai.
Taigi, jei esate panašus į mane – įpratęs viską kontroliuoti, gyvenantis pagal grafiką – kartais verta leisti sau mažą nuotykį. Tik nepamirškite taisyklių. Nustatykite limitą, žaiskite tik tiek, kiek galite prarasti, ir visada sustokite, kai jaučiatės laimingi. Nes tikroji pergalė yra ne laimėti pinigus, o sugebėti kontroliuoti save. Aš tai išmokau per vieną penktadienio vakarą. Ir esu už tai dėkingas.